Aukštyn (2009)

gyvendinti savo svajones niekada ne per vėlu

Karlas Fredriksenas visą gyvenimą pardavinėjo balionus. Žinoma, toks užsiėmimas suaugusiųjų nelaikomas rimtu darbu, tad ir į Karlą niekas rimtai nežiūrėjo. Išskyrus, be abejo, vaikus. Kai kurie jų Karlą pažinojo geriau nei savo pačių tėvus.

Karlas Fredriksenas mėgo balionus. Jis taip pat mėgo ir vaikus – na, išskyrus vieną. Save išdidžiai „Laukinės Gamtos Tyrinėtoju“ vadinantį aštuonmetį, vardu Raselas. Per jį Karlas nebeturėjo laisvos minutės – net nusnausti nepavykdavo.

78-erių metų sulaukęs Karlas visą gyvenimą turėjo vieną didžiulę svajonę. Tačiau niekuomet nedrįso bent pabandyti jos įgyvendinti. Karlas Fredriksenas svajojo apie tai, kad pripūs daugybę balionų ir išskris pasižvalgyti į Pietų Amerikos laukinę gamtą.

Vieną gražią dieną senukas pagaliau ryžosi. Ir ėmė pūsti balionus. Jis pūtė ir pūtė ir pagaliau pripūtė tūkstančius spalvotų balionų, kurie atplėšė jo seną namelį nuo žemės ir lėtai, bet užtikrintai pakėlė į orą. Kaip visada orus ir susikaupęs Karlas nustatė kursą į Pietų Ameriką ir pasirengė didžiausiam savo gyvenimo nuotykiui.

Tačiau jis net baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad netrukus į jo duris (beje, kabančias kelių kilometrų aukštyje) pasibels ne kas kitas, o labiausiai nekenčiamas vaikas iš visų, kiek tik jis pažįsta – Raselas…