Aš esu Rožytė (2023)

Dokumentinis filmas „Aš esu Rožytė“ kalba apie grožio gležnumą, žmogaus laikinumą, gyvenimo vaidmens pasirinkimą. Vilniaus Rožytės ir fotografės draugystės istorija, animacijos elementai, teatro personažai bei V. Kernagio dainos sukuria alegorinės pasakos atmosferą ir perteikia filmo metaforinę idėją – „Jei galime pasirinkti gyvenimo vaidmenis, ar gali kas suvaldyti laiką?“.